KLINIKA

ATLIEKAME ĮVAIRIAS BURNOS HIGIENOS, DANTŲ GYDYMO, ENDODONTIJOS, ORTODONTIJOS, CHIRURGIJOS IR PERIODONTOLOGIJOS, IMPLANTACIJOS, ESTETINIO PLOMBAVIMO, PROTEZAVIMO, PASLAUGOS. TURIME VISŲ GAMINAMŲ PROTEZŲ PAVYZDŽIUS. GYDYTOJŲ BEI DANTŲ TECHNIKŲ KONSULTACIJOS DĖL PROTEZAVIMO. 

Burnos higiena


Jūsų dantys išliks sveiki ir gražūs ilgą laiką, jei tinkamai juos prižiūrėsite. Tai padaryti Jums padės profesionali burnos higiena. Profesionalios burnos higienos tikslas – stabdyti periodonto ligų atsiradimą, pašalinti minkštąsias ir kietąsias dantų apnašas (akmenis), sumažinti dantų jautrumą, pašalinti apnašų sankaupas sunkiai prieinamuose paviršiuose ir galbūt išvengti karieso atsiradimo, taikyti profilaktines priemones (fluoro lako padengimas) karieso prevencijai. Profesionalios burnos higienos metu akmenys ir minkštas apnašas šalinamos specialiais instrumentais, oriniu ir ultragarsiniu skaleriais, dantys išpoliruojami oro, vandens ir specialių miltelių srove (natrio arba kalcio karbonato). Tai šiuolaikinis apnašų valymo būdas „Airflow“. Dantų paviršius impregnuojamas specialia fluoro turinčia pasta, juntamas šviežumas ir gaivumas burnoje.


Kaip dažnai reikėtų atlikti burnos higieną?


Dažniausiai rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higieną kas 6 mėnesius. Vis dėlto kiekvienas pacientas yra labai individualus, kartais akmenų ir apnašų kaupimasis yra intensyvesnis. Todėl rekomenduojama pasitarti su savo burnos higieniste(-u) ir nustatyti būtent Jums tinkamiausią procedūrų atlikimo dažnumą.


Kodėl po burnos higienos dantys tapo jautresni?


Esant dideliam akmenų kiekiui ir periodonto problemoms žandikaulio kaulas tirpsta, atsidengia dantų kakleliai, šaknys. Besikaupiantys akmenys jautrumo problemą užmaskuoja. Po burnos higienos akmenis pašalinus dantenos ir dantys gali būti jautresni – tai yra normalu. Svarbu to neišsigąsti ir nevengti atlikti profesionalią burnos higieną, nes taip išvengiama didesnių problemų ir kaulo netekimo, kas gali tapti ir dantų netekimo priežastis ateityje. Jei dantys labai jautrūs pasitarkite su burnos higieniste(-u) ir pasidomėkite, kokia dantų jautrumą mažinanti dantų pasta Jums rekomenduotų.


Ar galimas nuskausminimas burnos higienos metu?


Klinikoje prieš procedūrą burnos higienistė(-as) supažindins su nuskausminimo galimybe prieš atliekant procedūrą.


Kaip dažnai naudojamas tarpdančių siūlas?


Dantų siūlas naudojamas  kiekvieno dantų valymo metu, tai yra ryte ir vakare. Kaip taisyklingai valyti tarpdančius būtent Jums, aptarsite su burnos higieniste(-u) vizito metu. Tarpdančių valymas yra itin svarbus, nes ten susikaupęs apnašas išvalomas sunkiau. Priemonių tam yra nemažai: tarpdančių siūlas, įvairūs tarpdančių šepetukai, tarpdančių juostos ir pan. 

Pirmieji požymiai, kada gali būti įtariamas kariesas ir reikalingas danties plombavimas:

 

  1. Danties jautrumas saldžiam, šaltam maistui.
  2. Danties paviršiaus spalvos pokyčiai: baltos, juodos, rudos, pilkos dėmės bei šešėliai.
  3. Liežuviu jaučiama ertmė, kurios prieš tai nebuvo.
  4. Blogas kvapas, kuris ypač jaučiamas valant tarpdančius.

 

Subūrus aukštos kompetencijos specialistus ir naudojant kokybiškas medžiagas, klinikoje siekiame geriausio rezultato.

 

  • Pacientus gydome švelniai ir be skausmo.
  • Didinamieji akiniai leidžia pasiekti kuo didesnį tikslumą, procedūrą atliekant su kuo mažesne intervencija.
  • Naudojant rinkoje esančias „aukso standarto“ (lyderiaujančias aukščiausios kokybės) medžiagas, siekiama kuo tvirtesnės bei ilgaamžiškesnės restauracijos.

 

Mūsų pagrindinis tikslas – Jūsų sveikata, aukščiausia kokybė, tvirtas ir ilgaamžis plombavimo rezultatas bei maksimalus gydytojo dėmesys kiekvienam pacientui.
Kariesas – tai danties audinio pažeidimas, kai dėl burnos bakterijų išskiriamų rūgščių yra tirpdomas sveikas danties audinys.
Rūgštys išsiskiria kaip bakterijų apykaitos produktas, mintant burnoje esančiais angliavandeniais. Būtent todėl saldumynai ir nenuvalytas apnašas yra puiki terpė bakterijoms daugintis bei išskirti rūgštis, kurios tirpdo danties audinius, taip suformuojant kariesą (skylutę) dantyje.
Laiku negydant karieso, jis plečiasi, kol pasiekia danties viduje esantį nervą. Tuomet jaučiamas skausmas bei reikalingas kanalų (nervo) gydymas, o įprasto danties plombavimo jau nebepakanka.

 

Karieso bei nervo pažeidimo profilaktikai svarbiausia:

 

  • reguliariai valyti dantis ryte ir vakare;
  • lankytis profesionaliai burnos higienai, siekiant išvengti kieto apnašo, kuris ilgainiui susiformuoja dėl seilėse esančių mineralinių medžiagų, ir įprastu dantų šepetėliu nenusivalo;
  • bent kartą per metus lankytis profilaktinei dantų apžiūrai pas savo gydytoją odontologą, siekiant pastebėti pačias mažiausias skylutes bei išvengti nervo pažeidimo.

 

Dantų plombavimo procedūros eiga (trukmė: 20 min.–1,5 val. vienam dančiui):

 

  1. Nejautra, siekiant išvengti skausmo ir diskomforto.
  2. Karieso pažeistų audinių išvalymas specialiais instrumentais.
  3. Po išvalymo suformuotos ertmės anatominis užpildymas kompozicine plomba, kuri kietinama UV lempa.
  4. Sąkandžio pritaikymas.
  5. Plombos poliravimas specialiais grąžtais, polyrais ir juostelėmis (jei tarpdantis).

 

Rekomendacijos prieš procedūrą:

 

  • atvykti kruopščiai išsivalius dantis bei tarpdančius;
  • atlikti profesionalią burnos higieną;
  • pavalgyti, siekiant mažesnio seilėtekio;
  • atlikti rentgeno nuotraukas esant poreikiui.

Endodontija

 

Endodontinis gydymas – tai odontologijos sritis apimanti dantų šaknų kanalų gydymą. Šio gydymo prireikia, kai minkštuosius danties audinius, danties nervą pažeidžia ten patekusi  infekcija. Emalio paviršiuje atsiranda įtrūkimai – to priežastis gali būti traumos ar negydomas ėduonis – per šiuos įtrūkimus mikroorganizmai patenka į danties pulpą ir sukelia tolimesnes komplikacijas. Net išoriškai atrodantis sveikas dantis gali būti pažeistas. Pirmasis įspėjimas apie šaknų kanalų problemas – yra skausmas, kurio dažnai nepavyksta numalšinti net medikamentais. Taip pat gali atsirasti pūlinys (vadinamas abscesu), tokiais atveju būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją odontologą.

Po endodontinio gydymo, dantis turi būti kaip įmanoma greičiau atstatytas – taip išvengiant bakterijų patekimo į šaknų kanalus, apsaugant dantį nuo skilimo. Pagrindiniai endodontinio gydymo privalumai – preciziškai atliekama procedūra ir nesusilpnina bei nepažeidžia danties šaknies.

Sėkmingo endodontinio gydymo dėka, išsaugoma natūrali danties šaknis – tokiu atveju nereikalinga implantacija, protezą galima tvirtinti prie danties su išgydytu šaknies kanalu.

 

Ką daryti burnos ertmėje pastebėjus “pūlinuką”?

 

Dažniausiai pacientai pastebi burnos gleivinėje pakitimus ties dantų šaknimis, pūlių išsiskyrimą. Ši simptomatika būdinga, kuomet yra susidaręs židinys apie dantų šaknų viršūnes laikui bėgant ši infekcija ištirpdo žandikaulio kaulą ir atsiveria į burnos ertme. Šios komplikacijos priežastis gali būti įvykusi danties nervo mirtis (nekrozė), anksčiau atliktas nekokybiškas endodontinis gydymas, kitos komplikacijos. Pastebėjus šiuos pakitimus reikėtų kuo greičiau kreiptis klinikos odontologą, kuris atlikęs įvairius testus ir rentgeno nuotrauką nustatys diagnozę ir parinks gydymą.

 

Ką daryti jei jaučiu ūmų danties skausmą, skausmas nuolatinis, savaiminis, ypač padidėja vakarais. Kokia to priežastis?

 

Ši simptomatika, kuomet pacientai jaučia savaiminį, labai stiprų, be pašalinių dirgiklių atsirandantį ar karšto maisto, gėrimų išprovokuojamą skausmą yra būdinga pulpitui (minkštųjų danties audinių uždegimui). Dažnai skausmas yra labai stiprus, nuskausminamieji vaistai padeda tik trumpam. Pajutę tokius simptomus nedelskite ir kuo greičiau kreipkitės į gydytoją odontologą, delsiant ir laukiant galite sulaukti didesnių komplikacijų- sutinimo, žandikaulio kaulo uždegimo, kai kuriais atvejais net sepsio.

 

Ką daryti pradėjus tinti, jaučiant skausmą sukandant dantis?

 

Jei pastebėjote ūmų tinimą, dantis atrodo lyg “iškeltas” kuo greičiau kreipkitės į gydytoją odontologą, gali būti kad formuojasi pūlinys apie danties šaknį. Tinimo vietos jokiu būdu negalima šildyti, naudotis šildančius kompresus.

 

Kodėl dantis po atlikto endodontinio gydymo dažniausiai rekomenduojama protezuoti?

 

Dantų, kuriems yra atliekamas endodontinis gydymas, vainikas dažniausiai būna pažeistas (labai gilus kariesas, didelės plombos). Likus mažam kiekiui danties audinių didesnė rizika likusių audinių ar šaknies skilimui. Siekiant to išvengti rekomenduojama nedelsti ir likusius danties audinius apsaugoti vainiku.

Kada yra atliekamas ortodontinis gydymas?


Ortodontinis gydymas yra taikomas, kai paciento dantys yra kreivi, susiformavęs netaisyklingas sąkandis, yra dideli tarpai tarp dantų. Esant minėtoms problemoms pacientas ne tik kompleksuoja dėl savo išvaizdos, bet sutrinka ir įprastas jo gyvenimo ritmas, jam sunku sukramtyti maistą, kreivų dantų tarpuose kaupiasi maisto likučiai, juos sunku kokybiškai išsivalyti, todėl kaupiasi kariesas, atsiranda dikcijos sutrikimai, imama švepluoti, sunku ištarti tam tikrus garsus.

 

Ortodontinio gydymo būdai:


Koreguoti sąkandį ir tiesinti dantis galima 3 gydymo būdais: breketais, plokštelėmis, kapomis.

 

Ortodontinis tiesinimas breketais


Populiariausias ortodontinis aparatas – breketai (kitaip – kabės). Jie klijuojami prie danties paviršiaus, sujungiami metaline viela ir skirti gydyti sąkandžio deformacijoms bei dantų tiesinimui. Breketai prie dantų tvirtinami visam gydymo laikotarpiui, be galimybės išsiimti iš burnos. Dažniausiai gydymas trunka apie kelis metus, tačiau priklausomai nuo amžiaus, sąkandžio bei dantų netikslumų, gydymo laikas gali kisti. Breketų nešiojimo pradžia priklauso nuo paciento sąkandžio ir dantų būklės. Individualios konsultacijos metu su ortodontu, situacija yra įvertinama ir numatomas tolimesnis gydymo planas. Nešiojant tradicinius breketus maždaug kartą per mėnesį reikia apsilankyti pas gydytoją ortodontą breketų sistemos korekcijai.

 

Ortodontinis tiesinimas plokštelėmis


Dantų tiesinimas plokštelėmis efektyviausiai yra taikomas lengvesniems gydymo atvejams, dažnai naudojamos po tiesinimo breketais. Plastmasinės dantų tiesinimo plokštelės burnoje laikosi specialiais kabliukais, o kad vyktų tiesinimo procesas, į išimamas plokšteles dedamos spyruoklės, kabliukai, lankeliai ir sraigtai. Plokštelės yra gaminamos individualiai kiekvienam pacientui ir skirtos tiesinti viršutinio ir apatinio žandikaulio dantis bei koreguoti netaisyklingą sąkandį.

 

Dantis tiesinančios kapos


Dantų tiesinimas nematomomis AIRNIVOL dantų kapomis – tai proporcingą šypseną kuriantis modernus ortodontinis gydymas, greitai ir efektyviai (dažniausiai trunkantis iki 15 mėn.) sprendžia kreivų dantų bei netaisyklingo sąkandžio problemas, panaikina tarpus tarp dantų, ištiesina dantų susigrūdimą. AIRNIVOL skaidrios dantų tiesinimo kapos atrodo estetiškai bei nesukelia jokių nepatogumų kasdieninėje rutinoje valgant, kalbant ar prižiūrint dantis. Kapas nešioti reikia apie 22 val. per parą, keisti kas dvi savaites – per tą laiką dantys išsitiesina iki numatytos padėties.

Chirurgija

 

Danties šalinimo svarba. Veido ir žandikaulių chirurgas visuomet stengiasi išsaugoti esamus paciento dantis, ir tuos dantis, kurie neatlieka jokios funkcijos, tačiau neturi neigiamos įtakos paciento burnos ertmės būklei ir bendrai savijautai. Danties šalinimo procedūra yra būtina, siekiant išvengti galimų neigiamų komplikacijų burnos būklei.

Pieninių dantų rovimas. Pieniniai dantys turėtų iškristi patys. Tačiau kartais ir mažiesiems pacientams prireikia odontologų pagalbos. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, kuri vidutiniškai trunka apie 5 – 10 minučių.

Paprastas danties rovimas. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, kuri vidutiniškai trunka apie 10 – 30 minučių.

Protinio danties rovimas. Paprastai ši procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą. Vidutiniškai trunka apie 10 – 30 minučių. Rekomenduojama šalinti protinį dantį, kai jis yra pažeistas karieso, skausmingas, pilnai neišdygęs arba pastebimas minkštųjų audinių uždegimas aplink jį. 

Retinuoto (neišdygusio) danties rovimas. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, paprastai trunka apie 10 –50 minučių. Retinuotą dantį rekomenduojama šalinti, kai jis yra pažeistas karieso, skausmingas arba pastebimas minkštųjų audinių uždegimas aplink jį. Retinuotas dantis gali būti šalinamas tik chirurginiu būdu.

 

Periodontologija

 

Periodontologija – tai dantį supančių audinių (dantenų, kaulo) profilaktika bei gydymas. Periodontologines ligas dažniausiai sukelia bakterinis apnašas, kuris kaupiasi prie dantų bei dirgina šalia esančias dantenas.
Periodontas – tai audinių kompleksas, supantis dantį. Jis susideda iš dantenų, žandikaulio alveolinio kaulo ir danties raiščio. Dantis kaule tvirtinasi periodontalinio raiščio pagalba duobutėje, kuri  yra vadinama alveole. Dantenos dengia kaulą ir tiesiogiai susijungia su danties paviršiumi. Tarp dantenų ir danties susiformuoja vagelė, kurios gylis paprastai siekia 1-3 mm. Dantenų vagelė yra natūralus barjeras infekcijos patekimui.

Jei žmogus nekokybiškai ar nepakankamai dažnai valosi dantis, dantenų vagelėse ir ant dantų paviršiaus kaupiasi minkštas apnašas, kuriame atsiranda bakterijų.

 

Kokiais atvejais yra rekomenduojamas periodontologinis gydymas?


Kai apnašas laiku nepašalinamas, dantenos tinsta, pradeda kraujuoti. Tai – pirmieji dantenų uždegimo (gingivito) simptomai. Vėliau nepašalintas apnašas ima kietėti dėl seilėse esančių mineralų poveikio ir virsta dantų akmenimis. Akmenys susidaro ne tik virš dantenų, bet ir po jomis. Dėl to sutrinka dantenų kraujotaka, suardomas periodonto raištis, o tarp dantenų ir danties atsiranda plyšys – „dantenų kišenė“. Laikui bėgant uždegimas plinta, apima ne tik dantenas, bet ir žandikaulio kaulą, kuris ima tirpti. Taip gingivitas virsta periodontitu. Kuo anksčiau pacientas kreipiasi į gydytojus, tuo paprasčiau susitvarkoma su liga.

Implantacija

 

Tai pats pažangiausias prarastų dantų atkūrimo metodas, kai atstatomas ne tik danties vainikas, bet ir prarasta šaknis. Implantacija labiausiai vertinama dėl to, kad trūkstami dantys atkuriami nešlifuojant ir kitaip nepažeidžiant gretimų dantų. Po implantacijos procedūros mūsų klinikoje pacientai gali džiaugtis pilnaverte, funkcionalia, ilgaamže bei puikiai estetiškai atrodančia šypsena.

Danties implantas – tai titaninis varžtas, chirurgiškai įsriegiamas į žandikaulį, puikiai biologiškai suderintas su organizmo audiniais. Būtent tai lemia ypač gerą implantų prigijimą (± 98 %) bei ilgą jų tarnavimo laiką, nes dantų implantas atitinka prarastą danties šaknį. Praėjus gijimo laikotarpiui (po 2–6 mėn.), tvirtinamas dirbtinis danties vainikas, kuris nei funkciškai, nei estetiškai nesiskiria nuo nuosavo danties. Todėl pacientai gali vėl džiaugtis puikia estetiška šypsena bei komfortu kramtant maistą.

 

Procedūros eiga:


Konsultacija. Pirmojo vizito metu apžiūrimi dantys bei sąkandis, remiantis panoramine rentgeno nuotrauka(ne senesne nei 6 mėn.) įvertinami aplinkiniai audiniai bei šaknų būklė. Taip pat nustatoma, ar gali prireikti papildomų procedūrų kaip kaulo priauginimas ar sinuso pakėlimas. Galiausiai aptariami paciento lūkesčiai bei galimi gydymo variantai, parenkamas paciento galimybes atitinkantis geriausias gydymo planas, suplanuojami reikalingi vizitai bei jų trukmė, paskaičiuojama kaina.
 

Implantacijos procedūra. Taikant vietinę anesteziją, atliekamas nedidelis pjūvis (tam tikrais atvejais, nusprendus chirurgui, jo nereikia). Tada žandikaulio kaule paruošiama vieta implantui, kur jis ir įsukamas. Dažniausiai ant dirbtinės šaknies iškart užsukama gijimo galvutė (varžtelis), kuri tarnauja 2–6 mėn., kol prigyja implantas ir jau galima ant jo tvirtinti nuolatinį dantį. Po implantacijos dantena užsiuvama medicininiu siūlu, kurį rekomenduojama pašalinti po 7 dienų.
Implantacijos procedūra iš viso trunka apie 20–40 min. Jeigu reikalingos papildomos intervencijos, kaip kaulo priauginimas ar sinuso pakėlimas, procedūra gali užtrukti ilgiau. Po implantacijos gausite detalią atmintinę, ko galite tikėtis po procedūros, kaip reikia elgtis bei prižiūrėti implanto vietą. Taip pat gausite garantinį implanto pasą.
 

Gijimas. Implantas gyja 2–6 mėn. (priklausomai nuo kaulo tankumo bei implantacijos sudėtingumo). Tik po to galima duoti apkrovą bei tvirtinti nuolatinį dirbtinį dantį. Gijimo periodu galima uždėti laikiną dantį ar plokštelę, siekiant nelikti be dantų.
Nors pati procedūra yra neskausminga, galimas minimalus skausmas, diskomfortas ar patinimas pirmomis dienomis po jos (priklauso nuo organizmo savybių bei implantacijos sudėtingumo). Atmintinėje, gautoje po prodecūros, yra detaliai aprašyta, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Esant neaiškumams, visada maloniai kviečiame kreiptis į mus.
 

Protezavimas. Prigijus implantui (po 2–6 mėn.), ant jo pagaliau tvirtinamas dirbtinis danties vainikas, nesiskiriantis nuo natūralių dantų. Po protezavimo etapo jau galima džiaugtis pilnaverčiu kramtymu bei estetika.
 

Priežiūra. Dantis ant implantų svarbu prižiūrėti dar kruopščiau nei nuosavus, siekiant ilgalaikio rezultato. Būtina valyti dantis šepetėliu bent du kartus per dieną. Taip pat labai svarbu naudoti tarpdančių šepetėlius tarpdančių valymui (dantų siūlas prie dirbtinių konstrukcijų nerekomenduojamas). Kaip papildoma tarpdančių valymo priemonė rekomenduojamas burnos irigatorius, tačiau jis turi būti naudojamas tik po kruopštaus tarpdančių valymo tarpdančių šepetėliais. Be to, labai svarbu reguliariai, bent 1–2 kartus per metus, atlikti profesionalią burnos higieną.

 

Rekomendacijos prieš implantacijos procedūrą:

 

  • svarbu turėti rentgeno nuotrauką bei apsilankyti gydytojo konsultacijoje;
  • reikia atlikti profesionalią burnos higieną ne seniau nei prieš 6–12 mėn.;
  • į procedūrą atvykti pavalgius bei išsivalius dantis ir tarpdančius.

Estetinis plombavimas

 

Estetinis plombavimas – procedūra, kurios metu dantys atkuriami plombinės medžiagos sluoksniais, kurie atitinka natūralią danties anatomiją. Taip pasiekiamas geriausias rezultatas apjungiantis: spalvą,  formą, skaidrumą, kitus individualius dantų bruožus.

Estetinis plombavimas yra labiausiai natūralius danties audinį sauganti procedūra, per kurią ne tik atkuriami nuskilę, sudilę, pažeisti ėduonies dantys, bet ir padailinama natūralių dantų forma, uždaromos diastemos (tarpai tarp dantų). Procedūros metu pašalinami ėduonies pažeisti, suirę danties audiniai, vėliau dantis yra plombuojamas sluoksniais atkuriant buvusią ar norimą formą, galiausiai, specialia šviesa, plombos sukietinamos, vėliau nupoliruojamos. Jei karieso pažeistų danties audinių nėra – procedūros metu danties audiniai net negręžiami, tik sukuriamas mikrošiurkštumas smėliuojant ir ėsdinant paviršių specialia rūgštimi. Prieš pradedant estetinį plombavimą, patariama atlikti profesionalią burnos higieną taip pat, jei pageidaujama, dantų balinimą, mat plombos išlaiko savo pradinę spalvą ir nebąla. Ortodontinis gydymas taip pat turėtų būti atliktas prieš pasirenkant estetinį plombavimą, tačiau kai kuriais, individualiais atvejais ortodontinis gydymas gali būti pakeistas būtent estetiniu plombavimu. Estetinis plombavimas taip pat vienas greičiausių būdų pasiekti norimą rezultatą – priklausomai nuo individualios dantų būklės, nauja šypsena galėsite džiaugtis po keleto ar net vieno vizito odontologo kabinete. Taip pat, tai puikus pasirinkimas, kai nuskyla vienas dantis. Kad po estetinio plombavimo šypsena išliktų graži, būtina palaikyti nepriekaištingą asmeninę burnos higieną, reguliariai atlikti profesionalią higienos procedūrą, taip pat lankytis pas gydantį specialistą plombos patikrai.

 

Ar po estetinio plombavimo reikalinga papildoma plombuotų dantų priežiūra?

 

Taip, plombinės medžiagos yra linkusios nusidėvėti, atsiranda mikrošiurkštumas, labiau kaupiasi apnašas ir pigmentas. Dėl šių priežasčių rekomenduoja kas 6 mėnesius atlikti profesionalią burnos higieną ir kasmet profilaktinį restauracijų išpoliravimą, kurio metu plombų paviršius išlyginamas, nublizginamas ir gražia šypsena galite džiaugtis ilgus metus.

 

Ar reikalingos specialios dantų pastos po estetinio plombavimo?

 

Kaip ir po bet kurios procedūros klinikoje specialistai supažindins su tolesne burnos ertmės priežiūra, kuri bus reikalinga būtent Jums.

Taip po estetinio plombavimo rekomenduojama kuo mažiau abrazyvo turinčios dantų pastos, kreminės. Taip saugomas restauracine medžiaga atstatytas paviršius, ilgiau išlieka blizgus ir lygus.

 

Ar laikui bėgant estetiškai plombuoti dantys pakeis spalvą?

 

Po kelių metų visgi vykta restauracijos paviršiaus – plombinės medžiagos senėjimas, atsidalina mikrodalelės, į mikro pažeidimus įsigeria maisto ir gėrimų pigmentinės medžiagos. Tačiau teisingai prižiūrint restauruotus dantis namuose, nuolat atliekama profesionali burnos higiena ir restauracijų poliravimas puikiai atliktas estetinis plombavimas tarnaus apie 6 metus.

Protezavimas

 

Pagrindinis dantų protezavimo tikslas – atkurti prarastus danties audinius ar prarastus dantis taip atkuriant kramtymo funkciją ir estetiką. Protezavimas atliekamas įvairiais protezais. Fiksuoti dantų protezai (metalo keramikos, cirkonio keramikos vainikai, tiltai...) – šios restauracijos fiksuojamos prie likusių dantų arba implantų suteikia gerą estetinę išvaizdą, pagerina kramtymo efektyvumą.

Išimami daliniai protezai (plokštelės pagamintos iš akrilo, lanko atraminiai protezai pagaminti iš metalo ir akrilo, elastinės plokštelės pagamintos iš poliamido) – skirti pacientams, kurie neteko kelių dantų viršutiniame ar apatiniame žandikaulyje. Šių protezų estetinė išvaizda pakankamai gera, tačiau dėl mažesnio protezų stabilumo greičiau dėvisi žandikaulio kaulas.

Išimami pilni protezai (plokštelės) – skirti pacientams, kurie netekę visų dantų, esančių apatiniame ar/ir viršutiniame dantų lanke. Išimami protezai gali būti fiksuojami ant implantų, kurie pagerina protezų fiksaciją ir paciento komfortą.

Mikroprotezavimas – danties audinius tausojantis gydymo metodas. Estetiški, bet kartu tvirti keramikos įklotai – užklotai puikiai atstato danties vainiko defektus ir yra daug patikimesnis ir ilgaamžiškesni už dideles restauracijas iš plombinės medžiagos. Priekinių dantų estetikos atkūrimui naudojamos laminatės –  labai plonos keraminės plokštelės priekiniams dantims, kurios fiksuojamos specialiais adheziniais cementais prie dantų emalio išoriniame danties paviršiuje.

 

Kas yra keramikos užklotas?

 

Kai gyvo danties vainikas pažeistas ar plombuotas daugiau nei pusė, rekomenduojama restauruoti porcelianiniais (keramikos) užklotais. Gerai pagamintas užklotas yra žymiai tikslesnis, ilgaamžiškesnis, estetiškesnis už plombą.

 

Kas yra danties laminatė?

 

Porceliano (keramikos) laminatė – plona, keramikos plokštelė, priklijuojama ant išorinio danties paviršiaus. Taip galima koreguoti danties formą, spalvą. Laminatės privalumas prieš vainiką – tausojami danties audiniai. Jos gaminamos priekinių dantų grupei. Yra ypač estetiškos ir natūraliai atkuria dantų vaizdą.

 

Ar laminatė laikui bėgant pakeičia spalvą?

 

Laminatė gaminama dantų technikų laboratorijoje, sudėtingos gamybos procese gaunama ypač tvirta ir stabili restauracija, laikui bėgant nekeičia spalvos. Ją galime palyginti su stiklu ar porcelianu. Preciziškai atliktas darbas gali burnoje tarnauti apie 10 metų.

 

Kodėl gaminami laikini vainikėliai protezuojant dantis? Ar jie būtini?

 

Laikini vainikėliai apsaugo nušlifuotus dantis nuo temperatūros, mechaninių, bakterinių dirgiklių, po atspaudo nuėmimo dantims neleidžia migruoti, formuoja dantenas.

 

Ar protezuojami dantys turi būti išgydyti endodontiškai?

 

Ne,  jei protezuojamas dantis neturi simtomatikos , t. y. jo minkštieji audiniai (nervas) nėra pažeisti, klinikoje visada stengiamės išsaugoti danties gyvybingumą ir net atikus protezavimą išsaugoti dantį su jo nepažeistu nervu. Toks dantis tarnaus ilgiau ir yra tvirtesnis.

Mūsų klinikos specialistai visada maloniai pasiruošę suteikti išsamią informaciją apie tinkamiausią dantų priežiūrą, profilaktiką, bei kitas dantų paslaugas.